Pasienio gyventojų paslaptys: Kybartų požemiai ir Vištyčio regioninis parkas!

2022 m. Balandžio 9 d. kviečiame keliauti į Suvalkiją, sužinoti pasienio gyventojų paslaptis aplankyti Kybartų požemius, Vištyčio regioninį parką ir unikalią Paežerių dvaro sodybą!

7.30 val. išvykstame iš Panevėžio.

Kelionės pradžioje užsuksime į Vilkaviškį – vieną seniausių Sūduvos miestų. Turėsime apžvalginę ekskursiją po miestą. Vilkaviškis atsirado kaip Prienų girios kaimelis XVI a. pradžioje prie Kauno-Prūsijos kelio. XVI a. viduryje (apie 1561 m.), žymint Alvito ribas, karalienė Bona Sforca buvo paminėjusi ir Vilkaviškį.

Keliaujame į Paežerių dvaro sodybą. Gido lydimi susipažinsime su unikaliausiu Sūduvos krašto dvarų kultūros paveldo objektu, turinčiu istorinę, architektūrinę, urbanistinę ir kraštovaizdinę vertę. Dvaro ansamblis 1992 m. įtrauktas į saugojamų objektų sąrašą kaip respublikinės reikšmės kultūros vertybė ir vertinamas kaip vienas raiškiausių perėjimo iš baroko į klasicizmą laikotarpio dvarų sodybinių ansamblių Lietuvoje. Nuo XVII a., vidurio dvaro valda priklausė stambiems magnatams Raudondvario Zabieloms. Rezidentinius rūmus Paežeriuose 1799 m. pasistatė LDK kariuomenės generolas Simonas Zabiela (1750-1824).

Pietūs Kybartuose.

Ekskursija po Kybartus. Kybartai – pietvakarių Lietuvos miestelis, įsikūręs prie Lietuvos ir Rytų Prūsijos (nuo 1946 m. – Kaliningrado sritis) sienos, – Lieponos upelio – kairiojo Širvintos intako (35,2 km ilgio). Kybartų kaimą įkūrė karalienė Bona kolonizuojant Sūduvą. Kybartai pirmą kartą minimi 1561 m. Jurbarko ir Virbalio inventoriuje, tuo metu kaime buvo 20 ūkių. 1598 m. dalis kaimo buvo užrašyta Virbalio bažnyčiai.. Prie Kybartų buvo pastatyta viena didžiausių ir gražiausių carinės Rusijos vakaruose geležinkelio stotis, įkurta pasienio muitinė. Stoties pastatus jungė požeminiai tuneliai. Miestą puošia ilgiausias Lietuvoje pėsčiųjų tiltas (287 m.). Nuo jo atsiveria panorama į Lietuvos – Rusijos pasienį, muitinę, Kaliningrado sritį.

Būsime prie pastato kuriame 1940 m. birželio 15 d. paskutinį kartą, prieš pasitraukdamas iš Lietuvos, vakarieniavo Lietuvos respublikos prezidentas Antanas Smetona. Aplankysime paminklą kuris atžymi jo pasitraukimo vietą iš Lietuvos į Vokietiją. Miesto parke pagerbsime Kybartuose gimusius ir augusius dailininką Isaką Levitaną, taip pat kompozitorių, smuikininką – Varšuvos konservatorijos įkūrėją, Lietuvos dainininkės Beatričės Grincevičiūtės globėją ir mokytoją Emilį Mlinarskį ir kt. Apžvelgsime Kybartuose esančias tris bažnyčias ir cerkvę. Dvejose iš jų – Eucharistinio Išganytojo bažnyčioje ir Aleksandro Neviškio vardo cerkvėje pabūsime viduje. Matysime 1865 metais statytą elektrinės pastatą, lankysimės šiuolaikinėje geležinkelio stotyje. Matysime senovinį vandentiekio bokštą ir kt. Geležinkelio stotis dalinai atstatyta, vietoje didžiausios senojoje Vakarų Rusijos geležinkelio stoties. Pasivaikščiojimo pabaigoje nusileisime į Kybartų miesto požemį, kurį projektavo Prancūzų inžinieriai, pastatė Vokiečiai, o finansavo statybas carinė Rusija 1863 metais. 2017 m. Kybartų bendruomenė šį 104 m. ilgio ir 14 m. pločio požemį atnaujino. Tai požemis kuriame būtina pabuvoti.

Toliau vykstame link Vištyčio ežero. Tai – ketvirtas pagal dydį Lietuvos ežeras, kurio plotas – 1660 ha (plotas nurodytas kartu su Karaliaučiaus sritimi), susidaręs per ledynmetį ledo luito išgulėtoje dauboje, todėl gana gilus – iki 50 metrų. Vietiniai žmonės pasakoja, kad ežeras retkarčiais išmeta gintaro.
Vištyčio miestelis įsikūrė XVI a. Užnemunę prijungus prie Prūsijos Vištytis tapo Prūsijos karaliaus miestu. Prie kelio Kybartai-Vištytis guli trečias pagal dydį Lietuvoje Vištyčio akmuo, dar vadinamas Pėduotuoju. Vištyčio miestelyje išlikę du reti ir unikalūs objektai: 1925 metais statyta aliejinė ir vėjo malūnas. Miestelį puošia Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčia ir skulptūrų parkas.

Kelionės pabaigoje užsukame aplankyti vieną iš įdomiausių muziejų po atviru dangumi „Metalo Fantazija“. Čia pamatysite unikalių gaminių iš metalo detalių, kurios buvo pasmerktos perdirbimui ar sunaikinimui. Muziejuje išvysite daugiau nei 800 eksponatų. Su kiekvienu sezonu, originalių ir naujų eksponatų skaičius tik auga. „Metalo Fantazijos“ kolekcija labai įvairi, kurią sudaro eksponatai iš augmenijos ir gyvūnijos pasaulio ar netgi modernių laikų improvizacijos. Prie šių darbų kūrimo daug prisidėjo Darius Renaldas Dulinskas, o ypatingai reikėtų išskirti medžio drožėją Povilą Penkaitį, kuris papuošė muziejų daugiau nei 80 dirbinių iš ąžuolo. „Metalo Fantazijos“ muziejus yra tarsi gyva ir neatsiejama kempingo „Pušelės“ dalis, nes yra po atviru dangumi, todėl šie unikalūs eksponatai Jus nuolatos sups malonios viešnagės metu.

Įspūdžių pilni keliaujame namo. Į Panevėžį grįžtame apie 21 val.

Registracija tel. +370 637 53 161

Pastaba. Lankomų objektų skaičius, eiliškumas ir kainos gali nežymiai kisti.

Kelionės organizatorius UAB „Autrega“, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išduoto kelionių organizatoriaus pažymėjimo Nr. 15763. Prievolių užtikrinimo draudimo polisas Nr. KOFG 001421.