Gaujos nacionalinis parkas – pilys, uolos ir vaizdingi žygiai!

2024 m. birželio 8–9 d. kviečiame į dviejų dienų vaizdingos gamtos kupiną kelionę po Gaujos nacionalinį parką! Aplankyti pilis, įspūdingas uolas, pasivaikščioti Gaujos upės slėniais, padegustuoti gardžių sūrių bei lauktuvėms parsivežti pačių pasigamintą Siguldos simbolį – lazdą.

1 DIENA (8 d.)

6.30 val. išvykimas iš Panevėžio.

Atvykstame į Gaujos Nacionalinį parką. Tai daugiau nei 92000 ha teritorijos užimanti teritorija. Parkas įkurtas, siekiant išsaugoti Gaujos upės slėnį. Šiame parke galima pamatyti įvairių, gana įdomių gamtos darinių, skardžių, urvų. Kraštovaizdžiai primena Šveicariją. Keliamės lyno keltuvu per Gaujos upę – į Krimuldos pilį. Lyno keltuvas – puiki pramoga žavingam peizažui apžvelgti iš 43 m aukštyje važiuojančio vagonėlio 1020 m ilgio trasa. Krimuldos pilis – senosios pilies griuvėsiai ir jau XIX a. statytas dvaras. Pėstute leidžiamės prie Gutmanio olos. Tai – didžiausia Baltijos šalyse ola ir seniausias turizmo objektas. Jos aukštis – 10 m, plotis – 12 m, gylis – 18,8 m. Ant olos sienų išlikę 17 a. užrašai. Čia gimė legenda apie Turaidos Rožę – gražią merginą, kuri nusprendė geriau mirti, nei prarasti garbę.

Toliau keliaujame į vietinį ūkį, padegustuoti su Italija glaudžiai susijusių sūrių. Lydimi šeimininko pasivaikščiosime po ūkį, išgirsime nuo ko prasideda sūrio gaminimas ir ko reikia, kad sūris atskleistų savo tobulą skonį. Po ekskursijos padegustuosime firminių ūkio sūrių.

Paskanavę sūrių, keliaujame į Siguldą. Apžiūrime Siguldos viduramžių (1207 m.) pilies liekanas – pietvakarinį korpusą su gotikinių langų angomis ir pagrindinių vartų bokštu. Nuo 2012 m. galima užlipti į šiaurinį ir pagrindinį vartų bokštą, pasivaikščioti po viduramžių dvasios gaubiamus bokštus.

Lazdos – labiausiai atpažįstamas ir seniausias Siguldos simbolis, susiformavęs kartu su kunigaikščio Kropotkino nutiestais senoviniais takais, tapęs nepakeičiamu pėsčiojo palydovu. Lazdų gaminimo Siguldoje tradicijos siekia net 200 metų. Jau XIX amžiuje išleistuose vadovuose rašoma, kad „pasivaikščiojant Siguldos daubomis pravers lazda, kurią galima nusipirkti iš berniuko“. Prisiliesime ir mes prie legendinių lazdų gaminimo. Pagal senąsias tradicijas, pasigaminsime po suvenyrinę lazdelę.

Laisvas laikas pasivaikščioti po Siguldą, įsigyti suvenyrų, atsigaivinti kavos ar arbatos puodeliu.

Keliaujame į patį latviškiausią Latvijos miestą Cėsis, kur mūsų lauks poilsis ir nakvynė. Laisvas laikas ir nakvynė viešbutyje.

2 DIENA (9 d.)

Pusryčiai viešbutyje.

Dieną pradėsime nuo apsilankymo Cėsių pilyje. Tai vienas iš pirmųjų mūrinių įtvirtinimų, kurios senojoje Latvijos teritorijoje pastatė Vokiečių ordino riteriai. Manoma, kad pilis pradėta statyti 1209 m. Lydimi pilies tarno, apžiūrėsime pilį gaubiantį sodą, stabtelsime pilies kieme, kur pajusime tikrą viduramžių dvasią ir žibintais pasišviesdami kelią, užlipsime į Vakarinį bokštą.

Toliau mūsų lauks vaizdingas pasivaikščiojimas Gaujos upės slėniu. Gaujos upė minima daugybėje liaudies dainų ir pasakų. Kalbama, kad pats velnias nekentė upės, tačiau jos nepalenkiama stiprybė leido jai įveikti velnio sukeltas kliūtis ir galiausiai pasiekti jūrą. Keliausime Cīruliš gamtos takais, kurie suteiks galimybę pažinti nuostabaus Gaujos slėnio raidą nuo ledynmečio iki šių dienų. Teritorijoje yra trys sutvarkyti lengvo privažiavimo maršrutai – 2,7 km ir 3,5 km ir 6,2 km ilgio. Pasivaikščiojimo metu apžiūrėsime įspūdingus gamtos objektus: uolas, į vieną medį susipynusią eglę ir pušį, žavius bebrų ir skruzdžių namus, medinę architektūrą bei į Latvijos Raudonąją knygą įtrauktas augalų rūšis. Čia žengsime koja kojon su įspūdinga ir nepaliesta gamta!

Išvysime įspūdingą uolą skambiu pavadinimu – Didysis pragarėlis! Sugriuvus Sieto uolos arkai, Didžiojo pragarėlio arkada liko vienintelis tokios formos natūralus smiltainio darinys Latvijoje. Ola su šaltiniu yra svarbi šventvietė, tai nuo seno labai populiarus objektas. Pragarėlis atsirado prieš maždaug 7000–6500 m. Uola iki šiol yra labai savita – prie įėjimo į olą yra iškyšos, nišos, įdubos, unikali Latvijoje arkada.

Paskutinė mūsų kelionės stotelė – Priekulių saulės parkas. Tai ne tik priekuliškių mėgstama pasivaikščiojimo vieta, bet ir krašto lankytojų pamėgta vieta. Parke rasime saulės laikrodį ir Sveikatingumo taką, kuriuo einant galima pažinti Latvijos vaistinius augalus, masažuoti pėdas ir tuo pačiu pasisemti žemės energijos. Birželio mėnesiais parko lankytojus džiugina kvapnūs ir ryškūs rododendrų žiedai.

Po įspūdžių kupinos kelionės, apie 21 val. grįžtame į Panevėžį.

Registracija tel. +370 637 53 161

Pastaba. Važiavimo grafikas, lankomų objektų eiliškumas ir kainos gali nežymiai keistis. Už vienvietį kambarį taikoma papildoma priemoka. Kelionės vadovas ekskursijų muziejuose ir bažnyčiose neveda.

Kelionės organizatorius UAB „Autrega“, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išduoto kelionių organizatoriaus pažymėjimo Nr. 15763. Prievolių užtikrinimo draudimo polisas Nr. KOFG 001421