Dreverna, žygis Aukštumalos pelke ir plaukimas laivu!

2025 m. gegužės 17 d. kviečiame vykti į pažintinę–degustacinę kelionę Mažosios Lietuvos keliais! Aplankysime žvejų kaimą – Dreverną, daugiau sužinosime apie laivų gamybą, pasiplaukiosime po Kuršių marias ir pasivaikščiosime pelkės pažintiniu taku!

6.30 val. išvykstame iš Panevėžio.

Pirmoji kelionės stotelė – Jono Gižo etnografinė sodyba. Tai yra vienintelė Lietuvoje išlikusi laivadirbio sodyba, kurioje pristatoma pamario krašto laivadirbystės bei žvejybos tradicijos. XX a. pr. čia gyveno garsiausias pamario laivadirbys Jonas Gižas (1867–1940). 2010 m. rekonstravus sodybą joje įkurta interaktyvi ekspozicija „J. Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus…“, kurią sudaro keturios dalys. Pirmoji skirta Kuršių marių laivų statybai. Joje pristatomi laivadirbystės technologijos procesai bei amato ypatybės – kruopštus medžiagų pasirinkimas, medienos paruošimas, valties formavimas. Kitose ekspozicijose galima sužinoti apie plokščiadugnias valtis, apie susisiekimą vandens kanalais bei apie pamario gyventojų buitį. Susipažinsime su laivų gamyba ir legendinio šio amato meistro Jono Gižo palikimu.

Atvykstame į Dreverną. Tai senas žvejų kaimas, minimas nuo 1253 m. ir įsikūręs Kuršių marių pakrantėje prie Drevernos upės žiočių. Prie Drevernos upės beveik 300 metų, veikė didelis žuvų turgus – Strykis, sutraukdavęs daug žvejų ir pirklių. Šiandien šis žvejų kaimelis po rekonstrukcijos yra tapęs vienu didžiausiu konkurentu kitoms Lietuvos vasaros sostinėms.

Keliaujame į Drevernos mažųjų laivų uostą, kur mūsų lauks pasiplaukiojimas laivu po Kuršių marias. Grįžę, iš Drevernos apžvalgos bokšto (15 m) apžvelgsite Drevernos apylinkes, mirusias kopas (Naglių gamtinį rezervatą) taip, kaip kadais čia žvelgė milžinai… bei apsilankysime Vėtrungų skverelyje.

Toliau lauks pietūs Drevernos mažųjų laivų uosto restorane „Dreverna“. Turėsime progą paskanauti tradicinių šio krašto patiekalų – lydekos maltinukų.

Važiuodami kito objekto link pamatysime Vilhelmo kanalą. Norint apeiti pavojingą „Ventės rago kampą“, XIX a. vid. buvo suplanuota statyti 25,3 km ilgio kanalą tarp Minijos, Drevernos ir Smiltelės. Jis pavadintas tuometinio Prūsijos karaliaus, kuriam šis kraštas ir priklausė, Vilhelmo I vardu. Kanalo statybos tikslas kadaise buvo apsaugoti laivus ir plukdomus sielius nuo pavojingų audrų, kildavusių Kuršių mariose. Kanalą kasė vietos gyventojai ir tik paskutiniais metais, siekiant paspartinti kasimo darbus buvo atsiųsti prancūzų karo belaisviai.

Toliau keliausime patyrinėti gamtos stebuklo – Aukštumalos pelkės. Pasivaikščiosime per ją vedančiu Aukštumalos pažintiniu taku – paslaptinga vieta, kurioje keliautojai turi retą galimybę susipažinti su visame pasaulyje žinoma aukštapelke ir sužinoti apie jai būdingus augalus bei gyvūnus, pamatyti kraštovaizdį, patirti savitą ir nepakartojamą pelkės grožį bei suprasti, kad pelkė – tai ne tik žliugsintis telkinys su bedugniais ir klastingais turistų tykančiais akivarais, bet ir vienas iš nedaugelio dar likusių prieglobsčių itin retiems augalams ir gyvūnams. Bus ne tik gražu, bet ir įdomu!

Pakeliavę Mažosios Lietuvos keliais vyksime namų link. Apie 20.00 val. grįšime į Panevėžį.

Registracija tel. +370 637 53 161

Pastaba. Lankomų objektų skaičius, eiliškumas ir kainos gali nežymiai kisti.

Kelionės organizatorius UAB „Autrega“, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išduoto kelionių organizatoriaus pažymėjimo Nr. 15763. Prievolių užtikrinimo draudimo polisas Nr. KOFG 001421.