Kviečiame keliauti į įvairiausių augalų pilną Traupio botanikos sodą, pasigrožėti stulbinančia gamta Troškūnėlių pažintiniame take ir apžiūrėti kitas Anykščių grožybes – Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčią, Anykščių šilelį, Lajų taką, Laimės žiburį bei Puntuko akmenį!
Atvyksime į vienintelį Lietuvoje mokyklinį Traupio botanikos sodą, pradėtą veisti 1989 metais. Botanikos daržo įkūrėjas, puoselėtojas ir ekskursijų vadovas ilgametis Traupio mokyklos direktorius, biologijos mokytojas-ekspertas Sigutis Obelevičius, už gamtosauginę veiklą 2001 metais apdovanotas Lietuvos Prezidento dr. Valdo Adamkaus premija. Visos augalų kolekcijos (iš viso Traupio botanikos darže auga jau daugiau kaip 5000 augalų rūšių, formų bei veislių) yra surinktos vieno žmogaus. Turėsime galimybę susipažinti su šio sodo augalų kolekcijomis, išgirsti naudingos informacijos iš profesionalių daržininkų bei sužinoti atsakymus į visus rūpimus klausimus.
Keliausime į Troškūnėlių girininkiją. Šalia miško muziejaus ekspozicijos į mišką per tiltelį nubėgantis keliukas kvies į gamtos pažinimo taką. Ištisą kilometrą eisime natūraliai susiformavusiu miško taku, šlapesnes vietas ir griovius įveikdami lieptais. Informaciniuose stenduose aprašyta visa, ką eidami taku galime pastebėti. Eidami pažintiniu taku pamatysime beveik 300 metų amžiaus sulaukusį galiūną ąžuolą ir senolį uosį, antrą šimtmetį menančią pušį, kuri užaugo 28 metrų aukščio, stebėsimės drebulės ir eglės išlakumu. Pasukę iš tako į kairę, pamatysime, kaip atrodo žmogaus pasodintas miškas – eglės ir ąžuolo želdiniai. Nuo tako atsivers įvairių medynų vaizdai: pribręstantis beržynas ir juodalksnynas, brandus drebulynas, pusamžis pušynas, brandus eglynas su drebule, pusamžis ąžuolynas.
Keliausime į Anykščius. Apžiūrėsime įspūdingais vitražais puoštą Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčią. Tai – aukščiausia dvinavė bažnyčia Lietuvoje (79 m aukščio bokštai). Viename iš bažnyčios bokštų įrengta apžvalgos aikštelė. Užkopę į viršų atsiduriate tiesiai po trimis bažnyčios varpais, o aplinkui atsiveria Šventosios upės slėnio panorama. Tarpinėse aikštelėse rengiamos bažnytinio meno ekspozicijos.
Kitas mūsų sustojimas – Laimės žiburys. Kur yra Liudiškių kalva, ko gero, žino mažai kas, tačiau pakanka čia apsilankyti kartą ir visam gyvenimui įsiminsite kuo ši vieta ypatinga. Ant Liudiškių kalvos stovintis Laimės žiburys – tai antkapinis paminklas rašytojui Jonui Biliūnai, o taip pavadintas neatsitiktinai. Rašytojui atminti čia ant Liudiškių kalvos 1958 m. buvo pastatytas 14 metrų aukščio monumentas simboliniu pavadinimu „Laimės žiburys“, tokį pat pavadinimą turėjusi ir J. Biliūno stebuklinė pasaka. Rašoma, kad ant kalno viršūnės švyti stebuklingas žiburys – tas, kuris užlips ant to kalno ir žiburį pasieks, visus žmones padarys laimingus, o pats pavirs akmeniu. Tuo, kad ši kalva stebuklinga ir čia galima pasisemti laimės tiki ne tik vietiniai anykštėnai, tačiau ir čia atvykstantys svečiai iš visos Lietuvos. Tiesa, trokštant, kad noras išsipildytų reiktų jį sugalvoti lipant stačiais 86 pakopų laiptais Laimės žiburio link, su niekuo nesikalbėti. Taip pat galima sugalvoti norą užlipus ir tylint apeiti ovalia atbraila aplink paminklą. Tačiau svarbiausia – šiukštu apie sugalvotą norą negalima niekam prasitarti.
Sugalvoję norus Laimės žiburyje keliausime į kitą vietą garsinančią Anykščius visoje Lietuvoje – Medžių lajų taką, kuris yra pirmasis takas Baltijos valstybėse ir visoje Rytų Europoje, kuriame galima pasivaikščioti medžių lajų/viršūnių lygyje. Originalus architektūrinis sprendimas: apžvalgos bokšto architektūros motyvu pasirinkta Lietuvos etnokultūrinio regiono Aukštaitijos tautinė juosta. Fasaduose dominuoja juostos motyvas iš rombų. Medžių lajų takas tęsiasi 300 m ir tolygiai kyla iki 21 m aukščio virš žemės. Tako pabaigoje apžvalgos bokštas, kurio apžvalgos aikštelės aukštis – 34 m. Čia galima apžvelgti apdainuotąjį Anykščių šilelį, pasigrožėti Šventosios upės vingiais, tolumoje pamatyti aukščiausios Lietuvoje Šv. Mato bažnyčios bokštus.
Pasigrožėję Anykščių šileliu, kuris buvo apžavėjęs poetą Antaną Baranauską, keliausime prie kito gamtos stebuklo iš granito – mitais apipinto Puntuko akmens. Puntuko akmuo – antrasis pagal dydį riedulys Lietuvoje. Puntuko akmenyje iškalti Lituanicos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefai bei jų testamento žodžiai lietuvių tautai. Šiuos bareljefus ir žodžius Antrojo pasaulinio karo metu, 1943 m. vidurvasarį, per 180 dienų iškalė skulptorius Bronius Pundzius, 10-ųjų skrydžio metinių proga.
Registracija tel. +370 637 53 161
Pastaba. Lankomų objektų skaičius, eiliškumas ir kainos gali nežymiai kisti.
Kelionės organizatorius UAB „Autrega“, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išduoto kelionių organizatoriaus pažymėjimo Nr. 15763. Prievolių užtikrinimo draudimo polisas Nr. KOFG 001421.
1