Kviečiame vykti į turiningą ekskursiją po patį žemaitiškiausią Lietuvos miestą – Skuodą ir mažąją Skandinaviją – Mosėdį!
Faktas, kad Lietuva prasideda nuo Skuodo, nėra laužtas iš piršto. Ir nors nemažai žmonių šis faktas asocijuojasi su tuo, kad Skuodo rajonas yra Lietuvos pakraštyje, sakinio prasmė kita. Skuodo krašte yra seniausia Lietuvos gyvenvietė. Jis garsėja ne tik ja, bet drąsiai gali vadintis ir akmenų kraštu, nes slenkantis ledynas riedulių Skuodo rajone paliko daugiausiai Lietuvoje.
Lankomės Izidoriaus Navidansko parke. Šis privatus parkas, dar vadinamas Žemaičių botanikos parku yra Kalnėnų kaime. Tai vienas pirmųjų botanikos parkų Lietuvoje. Per parką driekiasi neregėto grožio beržų, liepų, klevų ir lazdynų alėjos. Tarp medžių, sodintų tiek grupėmis, tiek pavieniui, gausu ąžuolų, drebulių, ievų, uosių. Parke iškasti septyni tvenkiniai, kuriuose veisiasi žuvys, plauko vandens paukščiai, prie tvenkinių įkurtos poilsiavietės, teikiamos žvejybos paslaugos. Per parką čiurleną upelis Spiginas, įtekantis į vieną iš parko tvenkinių.
Sustojame prie Truikinų šaltinėlio. Truikinų šaltinis teka Skuodo rajone esančiame Truikinų kaime. Tai iš po žemių trykštantis šaltinis, įtekantis į netoliese tekantį Guntino upelį. Šaltinėlio versmė pasislėpusi tarp dviejų skardžių, pačiame daubos dugne. Duburyje teka dvi versmės: viena jų – gelsvai rusva, kita šviesiai pilkšva, priklausant nuo dugno smėlio.
Atvykstame į Skuodą – patį žemaitiškiausią Lietuvos miestą. Skuodas yra senas viduramžių miestas, įsikūręs kelių kryžkelėje, turtingas savo istorija, tradicijomis ir ryškiu žemaitiškumu. Pirmą kartą Skuodas minimas 1253 m. kaip Scoden, Sckoden. Ekskursija po Skuodą, apžiūrint miesto įžimybes, prisiliečiant prie tikrosios mieto istorijos. Apžiūrėsime kuršių motyvais restauruotą miesto aikštę, pamatysime seniausią Lietuvoje paminklą – Mūro kryžių (1567 m.), namą, kur Jaunystėje dirbo Antanas Baranauskas bei rezidavo P. Plechavičius, kino pastatą, statytą 1938 m. Pamatysime evangelikų liuteronų ir Romos katalikų bažnyčias. Užeisime į malūną, kuriame dienas iki II Pasaulinio karo leido P. Plechavičius.
Žemaitiški pietūs „Skuodiškio užeigoje”.
Lankome seniausią Lietuvos gyvenvietę – Apuolę. Garbingą šios vietovės praeitį primena kronikos, kuriose rašoma, kad XIII a. piliakalnis priklausė kuršiams. Legendomis apipintas Apuolės piliakalnis yra ypatinga traukos vieta ir šiandien.
Atvykstame į Mosėdį, garsėjantį unikaliu retų akmenų muziejumi po atviru dangumi. Bartuvos upės slėnyje įsikūrusiame muziejuje, 8 hektarų plote, sukomponuotos kompozicijos iš daugiau kaip 150 000 įvairių akmenų ir akmenukų, kurių mažiausias sveria mažiau nei gramą, o didžiausias – daugiau nei 50 tonų. Muziejuje sukauptą įvairiausių akmenų ir riedulių kolekciją 1957-aisiais pradėjo kaupti daktaras Vaclovas Intas (1925-2007), o oficialiai muziejus atidarytas buvo 1979-aisiais. Jau tuo metu ekspozicijoje buvo apie 5000 riedulių. Daktaras Vaclovas Intas tikra miestelio legenda. Akmenų parko ir muziejaus įkūrėjas pirmąjį akmenį į savo sodybą parsivežė ant dviračio bagažinės. Prieš dešimtmetį muziejui suteiktas Respublikinio Vaclovo Into muziejaus vardas. Šiandieniniame muziejuje yra dvi pagrindinės ekspozicijos. Pirmoji įrengta sename malūne, kur lankytojai gali apžiūrėti fosilijas, spalvomis ir faktūromis turtingą smėlio kolekciją ir net pamatyti iš žmogaus tulžies ar inkstų pašalintus akmenis. Tuo tarpu lauke esanti parodos dalis suprojektuota taip, jog lankytojai joje pasijunta tarsi atsidūrę Švedijos ar Suomijos gamtos apsuptyje. Čia galima pamatyti, paliesti ir net pajusti akmenų, Lietuvoje atsidūrusių per ledynmetį, galią ir slaptingumą. Vietinio gido lydimi pažinsime akmenų muziejų ir Mosėdžio miestelį. Laisvas laikas.
Smagiai praleidę laiką keliaujame namų link.
Registracija tel. +370 637 53 161
Kelionės organizatorius UAB „Autrega“, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išduoto kelionių organizatoriaus pažymėjimo Nr. 15763. Prievolių užtikrinimo draudimo polisas Nr. KOFG 001421.
1