Kviečiame keliauti į Vilnių – pasigrožėti nuostabiu jo senamiesčiu, nemokamai apsilankyti muziejuose ir pamatyti didinguosius Valdovų rūmus!
PASKUTINĮ MĖNESIO SEKMADIENĮ NEMOKAMAS MUZIEJŲ LANKYMAS! SUTAUPOTE NET 20 EUR!
Lietuvos sostinėje Vilniuje persipina bemaž visi architektūros stiliai: gotika, renesansas, barokas, klasicizmas. 1994 m. UNESCO įtraukė Vilniaus senamiestį į Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą. Turėsite progą ne tik apsilankyti muziejuose, bet ir apžiūrėti Vilniaus rotušės aikštę – kadaise joje virė miesto gyvenimas, o dabar vyksta kasmetinės mugės, šventės ir daugybė kitų renginių. Visiems gerai žinomi Aušros Vartai ir juose esantis Dievo Motinos paveikslas, garsėjantis stebuklinga galia. Vilniaus universitetas – viena seniausių ir garsiausių Rytų Europos aukštųjų mokyklų. Grakščiu klasicizmu alsuojantys Prezidento rūmai. Žemutinės pilies teritorijoje stūksanti prakilni Arkikatedra bazilika, menanti Mindaugo laikus. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija, menanti garsius bei kilmingus valdovus. Tai tik dalis Vilniaus, kurį pamatysime…
Keliausime į Valdovų rūmus. Vienoje iš ekspozicijų pristatomi trys svarbiausi chronologiniai vietovės ir rezidencijos raidos etapai: pilies periodas (teritorijos raida iki XV–XVI a. sandūros), rūmų periodas (XVI–XVII a.) bei jų sunaikinimas, nebūtis ir atkūrimas (XVII a. vid. – XXI a. pr.). Čia pamatysime išlikusius autentiškus įvairių laikotarpių mūrus ir gausius bei unikalius archeologinius radinius. Greta jų pristatoma iš viso pasaulio surinkta lituanistinė ikonografinė medžiaga, pateikiami tekstiniai komentarai, maketai, žemėlapiai ir kt. Po to dar lauks Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos stilistinę raidą vėlyvosios Gotikos, Renesanso ir ankstyvojo Baroko epochose bei rūmų gyvenimo aplinką, patalpų istorinę paskirtį pristatančioje ekspozicijoje rodomi autentiški Europos rūmų interjerams būdingi baldai, gobelenai, paveikslai, žemėlapiai ir kitos vertybės. Čia susipažinsime su valdovų reprezentacinėmis ir tarnybinėmis erdvėmis, privačiais apartamentais, lobynu ir iždine, o pakilę į apžvalgos bokštą pamatysime kvapą gniaužiančių sostinės vaizdų.
Apžiūrėję Valdovų rūmus tęsime kelionę į Signatarų namus. Pilies gatvėje stovintis 26-uoju numeriu pažymėtas namas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1645 m. balandžio 18 d. – karališkojoje privilegijoje Vilniaus burmistrui. Bet dar įspūdingesnį šį pastatą daro kita data – šiose patalpose 1918 m. vasario 16 d. į istorinį posėdį susirinkusi Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.
Kad įspūdžių neužgožtų alkis turėsime laisvo laiko nueiti užkąsti į vieną iš daugybės kavinukių esančių Vilniaus senamiestyje.
Keliausime prie Vilniaus simboliu tapusio Gedimino pilies bokšto. Pilies kalnas, apsuptas upių, buvo patogi vieta piliai statyti ir didesnei gyvenvietei kurtis. Kaip rodo archeologiniai tyrinėjimai, Pilies kalne dar neolite buvusi gyvenvietė. IX amžiuje kalnas imtas tvirtinti medinėmis ir akmeninėmis užtvaromis, o XI–XIII amžiuje čia jau stovėjusi medinė pilis.
Tęsime kelionę ir apžiūrėsime Naująjį arsenalą. Pagrindinė muziejaus ekspozicija skirta Lietuvos valstybės istorijai nuo valstybės susidarymo iki XX amžiaus vidurio bei lietuvių etninei kultūrai. Ekspozicijoje atkurti XVIII a. – XIX a. pabaigos valstiečių gyvenamojo namo patalpų interjerai. Paskutinė salė skirta tarpukario Lietuvai. Joje glaustai, chronologine tvarka pristatomi svarbiausi Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940) įvykiai ir reiškiniai bei pačios visuomenės modernėjimas puoselėjant nacionalinę tapatybę.
Lankomės Senajame arsenale. Lietuvos archeologijos ekspozicijoje „Lietuvos proistorė“ pristatoma daugiau kaip 4 tūkstančiai archeologinių radinių. Tai unikalūs baltų kultūros pavyzdžiai, reprezentuojantys Lietuvos kultūrą nuo pirmųjų gyventojų pasirodymo šalies teritorijoje XI tūkstantmetyje pr. Kr. iki Lietuvos valstybės susidarymo XIII amžiuje. Pirmoje ekspozicijos salėje „Lietuva iki Kristaus“ seniausi paleolito ir mezolito laikotarpio radiniai supažindina su pirmųjų Lietuvos gyventojų darbo įrankiais ir ginklais. Eksponuojama neolito laikotarpio archeologinė medžiaga, susijusi su medžiokle, namų ūkiu, žvejyba, ankstyvąja žemdirbyste, menu, tikėjimu. Vėlyvajam neolitui atstovauja įspūdinga Pamarių kultūros keramika iš Nidos gyvenvietės. Antroji ekspozicijos salė „Lietuva iki valstybės susidarymo“ apima daugiau kaip tūkstančio metų pokristinės eros istoriją. Žmonių buities, gyvensenos raida nuo I iki XIII amžiaus išdėstyta atskiromis temomis: mainai ir prekyba, žemdirbystė, metalurgija, ginkluotė, raitelis ir žirgas, verpimas ir audimas, keramika. Atskirą ekspozicijos dalį sudaro aprangos rekonstrukcijos.
Pasisėmę gerų emocijų keliausime namų link.
Registracija tel. +370 637 53 161
Kelionės organizatorius UAB „Autrega“, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išduoto kelionių organizatoriaus pažymėjimo Nr. 15763. Prievolių užtikrinimo draudimo polisas Nr. KOFG 001421.
1