Pažintinė-degustacinė kelionė po vaizdingąjį Pamario kraštą!

2023 m. rugpjūčio 19–20 d. kviečiame vykti į pažintinę–degustacinę kelionę Mažosios Lietuvos keliais aplankant gamtine įvairove ir sudėtinga istorija išsiskiriantį Pamario kraštą, kuris iki šių dienų vis dar puoselėja Didžiosios ir Mažosios Lietuvos etninių regionų kultūrą.

1 DIENA

6.00 val. išvykstame iš Panevėžio.

Atvykstame į Dreverną. Tai senas žvejų kaimas, minimas nuo 1253 m. ir įsikūręs Kuršių marių pakrantėje prie Drevernos upės žiočių. Prie Drevernos upės beveik 300 metų, veikė didelis žuvų turgus – Strykis, sutraukdavęs daug žvejų ir pirklių. Šiandien šis žvejų kaimelis po rekonstrukcijos yra tapęs vienu didžiausiu konkurentu kitoms Lietuvos vasaros sostinėms.

Jono Gižo etnografinėje sodyboje susipažinsime su laivų gamyba ir legendinio šio amato meistro Jono Gižo palikimu, istorinės ekspozicijos pristatymas „Jonas Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus…”. Linksminsimės ir nepaprastame krašto folkloro pristatymo programoje „Į žvejus eisiu“…

Keliaujame į Drevernos mažųjų laivų uostą, kur mūsų lauks pasiplaukiojimas laivu po Kuršių marias. Grįžę, iš Drevernos apžvalgos bokšto (15 m) apžvelgsime Drevernos apylinkes, mirusias kopas (Naglių gamtinį rezervatą) taip, kaip kadais čia žvelgė milžinai…

Toliau lauks pietūs Drevernos mažųjų laivų uosto restorane „Dreverna“. Skanausime lydekos maltinukus su kava/arbata.

Keliaudami pamatysime Vilhelmo kanalą. Norint apeiti pavojingą „Ventės rago kampą“, XIX a. vid. buvo suplanuota statyti 25,3 km ilgio kanalą tarp Minijos, Drevernos ir Smiltelės. Jis pavadintas tuometinio Prūsijos karaliaus, kuriam šis kraštas ir priklausė, Vilhelmo I vardu. Kanalo statybos tikslas kadaise buvo apsaugoti laivus ir plukdomus sielius nuo pavojingų audrų, kildavusių Kuršių mariose. Kanalą kasė vietos gyventojai ir tik paskutiniais metais, siekiant paspartinti kasimo darbus buvo atsiųsti prancūzų karo belaisviai.

Toliau keliausime patyrinėti gamtos stebuklo – Aukštumalos pelkės. Pasivaikščiosime per ją vedančiu Aukštumalos pažintiniu taku – paslaptinga vieta, kurioje keliautojai turi retą galimybę susipažinti su visame pasaulyje žinoma aukštapelke ir sužinoti apie jai būdingus augalus bei gyvūnus, pamatyti kraštovaizdį, patirti savitą ir nepakartojamą pelkės grožį bei suprasti, kad pelkė – tai ne tik žliugsintis telkinys su bedugniais ir klastingais turistų tykančiais akivarais, bet ir vienas iš nedaugelio dar likusių prieglobsčių itin retiems augalams ir gyvūnams.

Atvykstame į Šilutę ir įsikuriame nakvynės vietoje, pačiame miesto centre esančiame viešbutyje.

Įsikūrus viešbutyje, turėsime vakarinę ekskursiją po paslaptingąją Šilutę. Miesto centre yra Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia (iki bokšto viršūnės aukštis siekia 50 metrų, bokšte 3 varpai ir miesto laikrodis, mušantis laiką kas 15 minučių. Jis yra didžiausias Lietuvoje: jo ciferblato skersmuo 2,5 m, didžioji rodyklė 1,10, mažoji – 0,80 m ilgio. Miesto centre taip pat yra Karių kapinės. Prie geležinkelio stovi Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčia (pastatyta 1854 m.), bei netoliese yra Šilutės evangelikų baptistų bažnyčia. Taip pat mieste yra Šilutės Arkangelo Mykolo koplyčia, sentikių bendruomenė ir Šilutės Naujoji Apaštalų bažnyčia. Mieste buvo tuberkuliozės ligoninė, vakarinėje miesto dalyje yra kultūros namai, prie Šyšos – išlikę Hugo Šojaus dvaro rūmai (Šilutės muziejus), rajono centrinė ligoninė ir poliklinika; senelių globos namai, paštas, miesto parkas. Mus nustebins „Šilutės sekretai” – naujas projektas mieste, suteikiantis šilutiškiams ir miesto svečiams galimybę pasižvalgyti po senąją Šilutę, praskleisti jos paslaptis…

Laisvas laikas individualiam pasivaikščiojimui po miestą ar poilsiui višbutyje. Norintys gali pavakarieniauti vienoje iš Šilutės centre esančių kavinių ar viešbučio kavinėje.

2 DIENA

Pusryčiai viešbutyje.

Atvykstame į Ventės ragą, tikrą rojaus kampelį gamtos mylėtojams. Esame pačiame šalies kampe, prie Kuršių marių. Pamatome seniausią Lietuvoje švyturį, kuris mena 1837 metus. Tuomet jis būdavo apšviečiamas lempa, kūrenamas alyva. Visi norintys ir nebijantys vėjo, gali užlipti bei pasižvalgyti po apylinkes. Išvysite Kuršių neriją, Nidą ir Preilą.

Seniausiam Lietuvos švyturiui kompaniją palaiko paukščių žiedavimo stotis, įkurta garsaus Lietuvos gamtininko T. Ivanausko. Čia yra ir muziejus, supažindinantis su paukščių žiedavimo istorija, bei jų migravimo tyrimais. Ekskursiją Ventės rage veda Ornitologijos stoties specialistas.

Po to mūsų lauks malonus dviejų valandų plaukimas laivu. Plaukdami Minijos upe grožėsimės Lietuvos Venecija vadinamu Minijos (Mingės) kaimu. Nuplauksime iki pat Kuršių marių, plauksime Nemuno deltos upėmis ir užutekiais, grožėsimės vasariška gamta.

Toliau mūsų lauks gardi pramoga – žuvies rūkymo edukacija Rusnėje. Lankomės „Ingos rūkyklėlėje”. Dalyvaujame programoje „Žuvies kelias”. Šeimininkė parodys, kaip ruošiama žuvis rūkymui, kaip rūkoma. Po to skanausime keturių rūšių šviežiai išrūkytos žuvies. Šeimininkai pasirūpins, kad stalas būtų gardus. Bus ir vanduo su citrina ir mėtomis. Arbata arba kava (kaip pageidausime). Po edukacijos turėsime galimybę apsipirkti, įsigyti rūkytos žuvies.

Po to dar neskubėsime namo – susipažinsime su pačiu Rusnės miesteliu – tituluojamu rūkytos žuvies sostine. Rusnė yra vienintelis Lietuvos miestelis esantis saloje, įsikūręs Nemuno deltoje tarp Skirvytės ir Atmatos upių. Pasivaikščiosime po miestelį, sužinosime jo istoriją.

Pakeliavę Mažosios Lietuvos keliais vyksime namų link. Smagiai nusiteikę apie 20.30 val. grįžtame į Panevėžį.

Registracija tel. +370 637 53 161

Pastaba. Lankomų objektų skaičius, eiliškumas ir kainos gali nežymiai kisti. Už vienvietį kambarį taikoma papildoma priemoka. Kelionės vadovas ekskursijų muziejuose ir bažnyčiose neveda.

Kelionės organizatorius UAB „Autrega“, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išduoto kelionių organizatoriaus pažymėjimo Nr. 15763. Prievolių užtikrinimo draudimo polisas Nr. KOFG 001421.