Pasienio gyventojų paslaptys: Vilkaviškis ir Kybartų požemiai!

2023 m. lapkričio 4 d. kviečiame keliauti į Suvalkiją, sužinoti pasienio gyventojų paslaptis, aplankyti Vilkaviškį, paslaptinguosius Kybartų požemius ir Vištyčio regioninį parką!

8.00 val. išvykstame iš Panevėžio.

Kelionės pradžioje užsuksime į Vilkaviškį – vieną seniausių Sūduvos miestų. Turėsime apžvalginę ekskursiją po miestą. Vilkaviškis atsirado kaip Prienų girios kaimelis XVI a. pradžioje prie Kauno–Prūsijos kelio. XVI a. viduryje (apie 1561 m.), žymint Alvito ribas, karalienė Bona Sforca buvo paminėjusi ir Vilkaviškį.

Kybartai – pietvakarių Lietuvos miestelis, įsikūręs prie Lietuvos ir Rytų Prūsijos. Kybartų kaimą įkūrė karalienė Bona kolonizuojant Sūduvą. Kybartai pirmą kartą minimi 1561 m. Jurbarko ir Virbalio inventoriuje, tuo metu kaime buvo 20 ūkių. 1598 m. dalis kaimo buvo užrašyta Virbalio bažnyčiai. Prie Kybartų buvo pastatyta viena didžiausių ir gražiausių carinės Rusijos vakaruose geležinkelio stotis, įkurta pasienio muitinė. Stoties pastatus jungė požeminiai tuneliai. Miestą puošia ilgiausias Lietuvoje pėsčiųjų tiltas (287 m.). Nuo jo atsiveria panorama į Lietuvos – Rusijos pasienį, muitinę, Kaliningrado sritį.

Būsime prie pastato kuriame 1940 m. birželio 15 d. paskutinį kartą, prieš pasitraukdamas iš Lietuvos, vakarieniavo Lietuvos respublikos prezidentas Antanas Smetona. Aplankysime paminklą kuris atžymi jo pasitraukimo vietą iš Lietuvos į Vokietiją. Miesto parke pagerbsime Kybartuose gimusius ir augusius dailininką Isaką Levitaną, taip pat kompozitorių, smuikininką – Varšuvos konservatorijos įkūrėją, Lietuvos dainininkės Beatričės Grincevičiūtės globėją ir mokytoją Emilį Mlinarskį ir kt. Apžvelgsime Kybartuose esančias tris bažnyčias ir cerkvę. Dvejose iš jų – Eucharistinio Išganytojo bažnyčioje ir Aleksandro Neviškio vardo cerkvėje pabūsime viduje. Matysime 1865 metais statytą elektrinės pastatą, lankysimės šiuolaikinėje geležinkelio stotyje. Matysime senovinį vandentiekio bokštą ir kt. Geležinkelio stotis dalinai atstatyta, vietoje didžiausios senojoje Vakarų Rusijos geležinkelio stoties. Pasivaikščiojimo pabaigoje nusileisime į Kybartų miesto požemį, kurį projektavo Prancūzų inžinieriai, pastatė Vokiečiai, o finansavo statybas carinė Rusija 1863 metais. 2017 m. Kybartų bendruomenė šį 104 m. ilgio ir 14 m. pločio požemį atnaujino. Tai požemis kuriame būtina pabuvoti.

Toliau vykstame link Vištyčio ežero. Tai – ketvirtas pagal dydį Lietuvos ežeras, kurio plotas – 1660 ha (plotas nurodytas kartu su Karaliaučiaus sritimi), susidaręs per ledynmetį ledo luito išgulėtoje dauboje, todėl gana gilus – iki 50 metrų. Vietiniai žmonės pasakoja, kad ežeras retkarčiais išmeta gintaro. Vištyčio miestelis įsikūrė XVI a. Užnemunę prijungus prie Prūsijos Vištytis tapo Prūsijos karaliaus miestu. Prie kelio Kybartai–Vištytis guli trečias pagal dydį Lietuvoje Vištyčio akmuo, dar vadinamas Pėduotuoju. Vištyčio miestelyje išlikę du reti ir unikalūs objektai: 1925 metais statyta aliejinė ir vėjo malūnas. Miestelį puošia Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčia ir skulptūrų parkas.

Įspūdžių pilni keliaujame namo. Į Panevėžį grįžtame apie 20.30 val.

Registracija tel. +370 637 53 161

Pastaba. Lankomų objektų skaičius, eiliškumas ir kainos gali nežymiai kisti. Lydintis gidas muziejuose ir bažnyčiose ekskursijų neveda.

Kelionės organizatorius UAB „Autrega“, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išduoto kelionių organizatoriaus pažymėjimo Nr. 15763. Prievolių užtikrinimo draudimo polisas Nr. KOFG 001421.