Mažoji Skandinavija – Mosėdis ir gardi puota „Žemaitiškas patalkis“

2022 m. spalio 16 d. kviečiame keliauti į nepaprastų staigmenų kupiną, žemaitiškiausią Lietuvos miestą – Skuodą, aplankyti mažąją Skandinaviją – Mosėdį, seniausią Apuolės gyvenvietę ir paskanauti žemaitiškų pietų!

6.30 val. išvykimas iš Panevėžio.

Lankysime didžiausią Lietuvos riedulį – Barstyčių akmenį. Pasakojama, kad anksčiau akmens vietoje buvo pagonių šventykla, o joje ugnį kurstė vaidilutė. Ji sulaužė savo skaistybės įžadus ir užrūstino dievą Perkūną. Tuomet jis trenkė žaibu į šventovę su akmeniu. Šventykla sugriuvo ir nužudė vaidilutę, o akmuo taip ir liko stovėti.

Toliau mūsų lauks seniausia Lietuvos gyvenvietė – Apuolė. Garbingą šios vietovės praeitį primena kronikos, kuriose rašoma, kad XIII a. piliakalnis priklausė kuršiams. Legendomis apipintas Apuolės piliakalnis yra ypatinga traukos vieta ir šiandien.

Atvyksime į Skuodą – patį žemaitiškiausią Lietuvos miestą. Skuodas yra senas viduramžių miestas, įsikūręs kelių kryžkelėje, turtingas savo istorija, tradicijomis ir ryškiu žemaitiškumu. Faktas, kad Lietuva prasideda nuo Skuodo, nėra laužtas iš piršto. Ir nors nemažai žmonių šis faktas asocijuojasi su tuo, kad Skuodo rajonas yra Lietuvos pakraštyje, sakinio prasmė kita. Skuodo krašte yra seniausia Lietuvos gyvenvietė. Jis garsėja ne tik ja, bet drąsiai gali vadintis ir akmenų kraštu, nes slenkantis ledynas riedulių Skuodo rajone paliko daugiausiai Lietuvoje. Ekskursija po Skuodą, apžiūrint miesto įžymybes, prisiliečiant prie tikrosios mieto istorijos. Apžiūrėsime kuršių motyvais restauruotą miesto aikštę, pamatysime seniausią Lietuvoje paminklą – Mūro kryžių (1567 m.), namą, kur Jaunystėje dirbo Antanas Baranauskas bei rezidavo P. Plechavičius, kino pastatą, statytą 1938 m. Pamatysime evangelikų liuteronų ir Romos katalikų bažnyčias. Užeisime į malūną, kuriame dienas iki II Pasaulinio karo leido P. Plechavičius.

Po pažinties su miestu mūsų lauks gardūs žemaitiški pietūs. Užsuksime į žemaitiško maisto „Žemaitiškas patalkis“ degustaciją! Patalkis – užbaigtuvės kaime. Seniau žmogus neįstengdavo aprėpti visų darbų vienas pats, reikėdavo kviesti į talką pagalbininkų, vieni šiaudus rinkdavo, kiti bulves kasdavo, treti maišus nešiodavo. Paskui buvo kviečiami į užbaigtuves, kurios vadindavosi patalkiu. Visi dirbdavo pas gaspadorių, kuris užraugdavo alaus į verpelę (speciali iš ąžuolinių lentų padaryta bačka, viršuje įtaisytas medinis kamštis), pataisydavo sotaus maisto. Pagal tradicijas, pirma reikėdavo nudirbti visus darbus, tik paskui eiti linksmintis. Jums išskirtinis pasiūlymas, pasinaudoję gaspadinės svetingumu, galėsite sėsti tiesiai prie vaišių stalo. Kur paragausit specialiai patalkiui pagamintų patiekalų. Gaspadinė tikrai nepaliks nei vieno abejingo, o tuo labiau, tuščiu skrandžiu. Jūsų lauks tikra puota, kurios metu skanausite rėbeles su troškintais kopūstais, cibulynę, kastinį su lupena virtomis bulvėmis, spirginę, nepaprastąjį sūrį, naminę duonelę, Skuodo krašte rinktų žolelių arbatą, ruginukę ir naminį vyną.

Paskutinė mūsų kelionės stotelė – Mosėdis, garsėjantis unikaliu retų akmenų muziejumi po atviru dangumi. Akmenų parko ir muziejaus įkūrėjas, daktaras Vaclovas Intas, esantis tikra miestelio legenda, pirmąjį akmenį į savo sodybą parsivežė ant dviračio bagažinės. Šiandieniniame muziejuje yra dvi pagrindinės ekspozicijos. Pirmoji įrengta sename malūne, kur lankytojai gali apžiūrėti fosilijas, spalvomis ir faktūromis turtingą smėlio kolekciją ir net pamatyti iš žmogaus tulžies ar inkstų pašalintus akmenis. Tuo tarpu lauke esanti parodos dalis suprojektuota taip, jog lankytojai joje pasijunta tarsi atsidūrę Švedijos ar Suomijos gamtos apsuptyje. Čia galima pamatyti, paliesti ir net pajusti akmenų, Lietuvoje atsidūrusių per ledynmetį, galią ir slaptingumą.

Kupini gerų įspūdžių apie 21.00 val. grįšime į Panevėžį

Registracija tel. +370 637 53 161

Pastaba. Lankomų objektų skaičius, eiliškumas ir kainos gali nežymiai kisti.

Kelionės organizatorius UAB „Autrega“, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išduoto kelionių organizatoriaus pažymėjimo Nr. 15763. Prievolių užtikrinimo draudimo polisas Nr. KOFG 001421.