Gražiausias Lietuvos kampelis – rudeniu kvepianti Kuršių Nerija!

2020 m. lapkričio 28 d. kviečiame keliauti į gražiausią Lietuvos kampelį – Kuršių nerijos pusiasalį.

Kuršių Nerija savo gamta traukia keliautojus iš viso pasaulio. Nepaliestas gamtos grožis ir kopos – didžiausias Kuršių nerijos turtas. Iš vienos pusės nerijos krantus skalauja Baltijos jūra, iš kitos – tyvuliuojančios Kuršių marios. O tarp šių vandenų tolyn driekiasi smėlio juosta su miškais, laukymėmis, retomis gyvenvietėmis, švyturiais…

6.00 val. išvykimas iš Panevėžio.

Iš Klaipėdos keltu keliamės į Smiltynę. Kelionė per Kuršių Neriją. Susipažinsime su kormoranų ir pilkųjų garnių kolonija. Pasižvalgysime nuo Avinkalnio į nuostabų peizažą tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros.

Atvykstame į Nidą – vėjo ir smėlio žemę, grožėsimės jos išskirtinumu. Nidos miestelio savita architektūra. Pažintį su Nida pradėsime nuo Tomo Mano vasarnamio. Pabūvosime Nidos liuteronų evangelikų bažnyčioje ir šalia esančiose senosiose kapinaitėse. Aplankysime Parnidžio kopą su saulės laikrodžiu – ši kopa yra viena aukščiausių apžvalgos vietų Nidoje, kur žmonės gali stebėti tiek regimai iš vandens tekančią, tiek į vandenis besileidžiančią saulę. Iš čia matosi Kuršių marios ir Baltijos jūra, ir Mirties slėnis, ir Sklandytojų kopa, ir…Rusija. Nidos centre į marias žvelgia maestro Vytauto Kernagio skulptūra, plevena vėtrungės, nosį kutena rūkomos žuvies kvapas…

Kuršių Nerija neįsivaizduojama be gintaro, todėl viešnagė „Gintaro galerijoje“* supažindins mus su Baltijos gintaro istorija. Jiems pristatomas gintaro, „Lietuvos aukso“, susiformavimas, inkliuzai, morfologija bei spalvų įvairovė. Čia taip pat galima sužinoti senuosius bei dabartinius gintaro gavybos būdus, atsakoma į dažnai užduodamą klausimą – kaip patikrinti gintaras tikras ar ne. Besidomintiems pristatoma „Gintaro energiją gaminanti mašina“, taip pat galima paragauti „Gintaro trauktinės“. Galerijoje-muziejuje galima pamatyti ir įsigyti įvairių lietuvių autorių darbų.

Užkopę ant Parnidžio kopos, stūksančios Nidos gyvenvietės pietinėje pusėje, apsilankysite baltųjų kopų buveinėje. Tai vienintelė vieta Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur iki šiol išlikusi pustomų kopų grandinė. Nuo Parnidžio kopos į pietus atsiveria Grobšto gamtos rezervate esančių pustomų kopų vaizdas, o esant geram matomumui, matosi ir Rusijos Federacijos dalyje plytintys smėlynai.

Lankome Kuršių Nerijos istorijos muziejų*. Muziejaus ekspozicijoje pristatomi ne tik Kuršių nerijos gyventojų verslai (varnų gaudymas maistui, žvejybos įrankiai, valčių maketai), tradicijos, bet ir Nidos pašto stoties istorija. Čia pasakojama apie senąją žvejybą burvaltėmis (kurėnais, kiudelvaltėmis), yra įrengtas vėtrungių ir jų piešinių stendas. Ekspozicijoje išsamiai pasakojama apie poledinę žūklę ant Kuršių marių ledo, gintaro graibstymą iš Baltijos jūros ir originaliausią gyventojų užsiėmimą – varnų gaudymą. Lankytojų dėmesį patraukia stintas „bumbinančio“ žvejo figūra. Vienas ryškiausių ekspozicijos akcentas – Nidos pašto stoties savininko Frydricho Casimiro Kuverto licencijos 1785 m., suteikusios teisę gaminti smuklėje – pašto stotyje alų. Greta esančios foto reprodukcijos ir žemėlapiai, supažindina lankytojus su europinės reikšmės pašto keliu, kurio dalis ėjo ir Kuršių nerija. Taip pat muziejuje yra eksponuojami radiniai iš Nidos akmens amžiaus gyvenvietės, kuri buvo įsikūrusi Parnidžio kopos vakarinėje dalyje.

Užsukame į Žvejo etnografinę sodybą*. Kuršių nerijoje Nidos žvejo etnografinė sodyba, stovi ant marių kranto, pietinėje senosios Nidos dalyje buvusiame Hakeno kaime (kaimo dalis ant marių rago). Visos sodybos patalpos įrengtos taip, kad atspindėtų senųjų žvejų gyvenimą: čia išvysite autentiškus baldus, indus bei kitus ūkyje naudotus daiktus, žvejybos įnagius. Čia ypač akį traukia ornamentuotos kėdės, tapytais ornamentais išpuošta kraičio skrynia, jaunamartės ir sidabrinių vestuvių vainikėliai, poledinės žūklės žvejo batai. Šalia sodybos stovi du autentiški žvejų laivai. Už tvoros, marių pusėje eksponuojama kuršiškos burvaltės – kurėno – kopija.

Smagiai praleidę laiką gražiausiame Lietuvos kampelyje, keliaujame namų link. Grįžimas į Panevėžį apie 21 val.

Registracija tel. +370 637 53 161

Kelionės organizatorius UAB „Autrega“, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išduoto kelionių organizatoriaus pažymėjimo Nr. 15763. Prievolių užtikrinimo draudimo polisas Nr. KOFG 001421.