Baltosios rožės miestas – Alytus, dzūkiškos bandos ir „Alita“ degustacija!

2023 m. vasario 18 d. kviečiame į kelionę po baltosios rožės miestu vadinamą Alytų – aplankysime ,,Dzūkijos dvarą“, kuriame skanausime tradicinių dzūkiškų bandų, bei išvysime kaip gaminamas gardusis putojantis vynas „Alita“.

7.00 val. išvykstame iš Panevėžio.

Atvykstame į didžiausią Pietų Lietuvos miestą – Alytų. Vaizdingais miškais, žaliuojančiomis kalvomis pasipuošusį Alytų juosia 16 km Nemuno kilpa. Ji miestą dalija į dvi dalis. Manoma, kad Alytaus vardas kilęs iš piliakalnio papėdėje tekančio upelio pavadinimo – Alytupis. 1581 m. birželio 15 d. Alytui buvo suteikta Magdeburgo (savivaldos) teisė ir herbas – balta rožė raudoname fone. Todėl šiandien Alytus dar vadinamas baltosios rožės miestu. Šiandien žalumoje skendintis miestas didžiuojasi savo tradicijomis, kultūra, nepaprasto grožio gamta ir svetingais bei nuoširdžiais žmonėmis. Vietinio gido lydimi aplankysime Dainų slėnį, Baltosios rožės tiltą, piliakalnį bei sieninės tapybos išmargintą ir fontanais išpuoštą miesto centrą.

Po ekskursijos užsukame į mieste veikiančią putojančio vyno gamyklą „Alita“, kad galėtumėte išgirsti, pamatyti, užuosti ir paragauti. Ekskursijos metu pamatysite kaip gimsta alkoholiniai gėrimai, ir kiek laiko reikia, kad jie iš pirminės žaliavos virstų putojančiu vynu, brendžiu. Sužinosite vyno ir stipriųjų gėrimų gamybos būdus, įmonės istoriją, aplankysime tiek tradiciniu „Méthode traditionelle“, tiek „Charmat“ metodu gaminamų putojančio vyno gamybos cechus… Po ekskursijos dalyvausime degustacijoje, kurioje sužinosite apie gėrimų vartojimo kultūrą, suprasti skonių ir aromatų gamą.

Toliau aplankysime Archeologijos ekspoziciją – „Kai sieloms neliko medžių“, kuri pasakoja apie Alytaus krašto istorijos ištakas. O kodėl toks pavadinimas? O gi todėl, kad pagal jotvingių genties papročius tikėta, kad sielos įsikūnija medžiuose. Archeologinę ekspoziciją sudaro trys dalys. Pirmoji pristato akmens amžiaus radinius Lietuvoje ir titnago reikšmę Pietų Lietuvoje, čia rastus dirbinius iš šios gamtinės medžiagos. Antroji skirta geležies amžiui, jos akcentas – jotvingių genčių gyvenimas. Trečioji – duoklė miestui, nes ir pati ekspozicija įkurta Pirmajame Alytuje. Galėsime išbandyti akmenines girnas grūdams malti, akmens šlifavimo, medžio drožimo darbams skirtus senuosius padargus.

Kelionę tęsime ,,Dzūkijos dvare“, kur mūsų lauks ypatingi pietūs. Dzūkiškos bandos – regiono pasididžiavimas. Tarp vietos gyventojų dzūkiškos bandos yra itin mėgiamas patiekalas. Joms kepti reikia ypatingo pasiruošimo ir išmanymo, o svarbiausia – tikros duonkepės krosnies, kūrenamos malkomis. Taip pat ir kantrybės – dzūkiškos bandos kepa ilgai. Tiesa, dar reikia kopūstų lapų ir mylinčių šeimininkės rankų.

Degustuosime ypatingas ,,Dzūkijos dvaro“ bandas. Kai tradicijos susiliejo su profesionalaus virtuvės meistro išmone, šis plačiai paplitęs tradicinis lietuviškas patiekalas tapo išmoninga šiuolaikine interpretacija ir solidžiai atstovauja regiono kulinarinei tradicijai.

Kupini gerų įspūdžių apie 20 val. grįšime į Panevėžį.

Pastaba. Lankomų objektų skaičius, eiliškumas ir kainos gali nežymiai kisti.

Kelionės organizatorius UAB „Autrega“, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išduoto kelionių organizatoriaus pažymėjimo Nr. 15763. Prievolių užtikrinimo draudimo polisas Nr. KOFG 001421.