Anykščių istorijos ir kultūros lobynas!

2020 m. spalio 10 d. kviečiame keliauti susipažinti su Anykščių istorijos ir kultūros lobynais, paragauti žymiojo Anykščių vyno, aplankyti Siauruko muziejų, Anykščių šilelį, kuris buvo pakerėjęs Antaną Baranauską ir pasigrožėti pirmuoju Baltijos šalyse įrengtu Medžių lajų taku!

8.30 val. išvykimas iš Panevėžio.

Pirmasis mūsų sustojimas Siauruko muziejus. Siaurukas – šio žodžio dabartiniame lietuvių kalbos žodyne nėra. Taip meiliai vadinamas siaurasis 750 mm pločio vėžės geležinkelis, 1999 m. paminėjęs savo šimtmetį. Anykščių siauruko pradžia laikomi 1899 m. Muziejus veikia Anykščiuose, siaurojo geležinkelio stoties komplekse. Čia restauruoti šimtametės stoties pastatai, bėgiai, vandens bokštas, akmenimis grįsta aikštė, traukos priemonės, 96 m ilgio plieninis kniedytas tiltas per Šventąją, sankasos, vandens pralaidos. Tai yra technikos, architektūros, istorijos paminklas, išsaugojęs praėjusio XX amžiaus dvasią. Siaurojo geležinkelio kompleksas – unikali daugiasluoksnė kultūros vertybė. Tai suprasdami A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus darbuotojai jau 1998 m. pradėjo kaupti siaurojo geležinkelio istorijos eksponatus: įrangą, fotografijas, dokumentus. Eksponatai renkami iš visų Lietuvoje buvusių siauruko ruožų. Labai svarbiu geležinkelio stoties akcentu tapo siauruko garvežys Kч 4-107 („Kukuška“), pagamintas 1949 m. „Škodos“ gamykloje. Netgi galėsime išbandyti veikiančius eksponatus – rankinę dreziną bei triratį.

Sužinoję Anykščius garsinančio siauruko istoriją keliausime apžiūrėti įspūdingais vitražais puoštą Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčią. Tai – aukščiausia dvinavė bažnyčia Lietuvoje (79 m aukščio bokštai). Viename iš bažnyčios bokštų įrengta apžvalgos aikštelė. Užkopę į viršų atsiduriate tiesiai po trimis bažnyčios varpais, o aplinkui atsiveria Šventosios upės slėnio panorama. Tarpinėse aikštelėse rengiamos bažnytinio meno ekspozicijos.

Kur yra Liudiškių kalva, ko gero, žino mažai kas, tačiau pakanka čia apsilankyti kartą ir visam gyvenimui įsiminsite kuo ši vieta ypatinga. Ant Liudiškių kalvos stovintis Laimės žiburys – tai antkapinis paminklas rašytojui Jonui Biliūnai, o taip pavadintas neatsitiktinai. Lietuvių literatūros klasikas mirė 1907 m. Zakopanėje, Tatrų kalnų papėdėje sulaukęs vos 28-erių. Tačiau J. Biliūno valia atgulti gimtojoje žemėje buvo įvykdyta 1953 m., rašytojo palaikai buvo pargabenti į Lietuvą ir atgulė čia amžinam poilsiui. Rašytojui atminti čia ant Liudiškių kalvos 1958 m. buvo pastatytas 14 metrų aukščio monumentas simboliniu pavadinimu „Laimės žiburys“, tokį pat pavadinimą turėjusi ir J. Biliūno stebuklinė pasaka. Tuo, kad ši kalva stebuklinga ir čia galima pasisemti laimės tiki ne tik vietiniai anykštėnai, tačiau ir čia atvykstantys svečiai iš visos Lietuvos. Tiesa, trokštant, kad noras išsipildytų reiktų jį sugalvoti lipant stačiais 86 pakopų laiptais Laimės žiburio link, su niekuo nesikalbėti. Taip pat galima sugalvoti norą užlipus ir tylint apeiti ovalia atbraila aplink paminklą. Tačiau svarbiausia – šiukštu apie sugalvotą norą negalima niekam prasitarti.

Pasigrožėję bažnyčia keliausime į kitą vietą garsinančią Anykščius visoje Lietuvoje – Medžių lajų taką, kuris yra pirmasis takas Baltijos valstybėse ir visoje Rytų Europoje, kuriame galima pasivaikščioti medžių lajų/viršūnių lygyje. Originalus architektūrinis sprendimas: apžvalgos bokšto architektūros motyvu pasirinkta Lietuvos etnokultūrinio regiono Aukštaitijos tautinė juosta. Fasaduose dominuoja juostos motyvas iš rombų. Medžių lajų takas tęsiasi 300 m ir tolygiai kyla iki 21 m aukščio virš žemės. Tako pabaigoje apžvalgos bokštas, kurio apžvalgos aikštelės aukštis – 34 m. Čia galima apžvelgti apdainuotąjį Anykščių šilelį, pasigrožėti Šventosios upės vingiais, tolumoje pamatyti aukščiausios Lietuvoje Šv. Mato bažnyčios bokštus.

Pasigrožėję Anykščių šileliu, keliausime prie kito gamtos stebuklo iš granito – mitais apipinto Puntuko akmens. Puntuko akmuo – antrasis pagal dydį riedulys Lietuvoje. Puntuko akmenyje iškalti Lituanicos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefai bei jų testamento žodžiai lietuvių tautai. Šiuos bareljefus ir žodžius Antrojo pasaulinio karo metu, 1943 m. vidurvasarį, per 180 dienų iškalė skulptorius Bronius Pundzius, 10-ųjų skrydžio metinių proga.

Išgirdę mitus, kaip tiksliai galėjo atsirasti Puntuko akmuo keliausime į „Pasagėlės“ rūsį, kur profesionalūs, somelje mokslus baigę, „Anykščių vyno“ ekspertai kviečia į Anykščius, į gamyklą, jau beveik visą amžių puoselėjančią lietuviškas vyndarystės tradicijas ir ypatingą dėmesį skiriančią natūralumui. Autentiškuose Pasagėlės amatų klėtyje bei vyno rūsyje išbandysite „Vorutos“ vyno degustacinę programą. Susipažinsite su tradicijomis ir pamirštais skoniais, kai kurie jų nustebins net ir Lietuvą bei Aukštaitiją gerai pažįstančius lietuvius. Degustuosite populiariausias „Vorutos“ vyno rūšis bei susipažinsime su pačia gamykla. Po degustacijos galėsime įsigyti patikusius skonius.

Kupini gerų įspūdžių keliaujame namų link. Apie 19.00 val. grįšime į Panevėžį.

Registracija tel. +370 637 53 161

Pastaba. Lankomų objektų skaičius, eiliškumas ir kainos gali nežymiai kisti.

Kelionės organizatorius UAB „Autrega“, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išduoto kelionių organizatoriaus pažymėjimo Nr. 15763. Prievolių užtikrinimo draudimo polisas Nr. KOFG 001421.