Kviečiame pakeliauti po Vilniaus-Medininkų kraštą – užsukti į romantiškąjį Liubavo dvarą, gražųjį V. Sirokomlės dvarą, nepaprastą Šumsko Šv. Archangelo Mykolo bažnyčią, susipažinsime su Medininkų pilimi, pabuvosime ant vienos aukščiausių Lietuvos kalvų!
Pirmasis mūsų kelionės sustojimas nepaprasta vieta – vienas romantiškiausių Lietuvos dvarų – Liubavo dvaras. Dvaro pavadinimas – Lubowo, Lubow, Liubow, Lubów – greičiausiai bus kilęs iš panašios prūsiškos šaknies žodžių „liubas”, „šliubas”, kurie lietuvių kalba reiškia „meilė”, „santuoka”. Liubavo dvaras – išskirtinė vieta ne tik Vilniaus rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Kodėl? Nes tai yra vienas seniausių mūsų šalies dvarų, kurį rašytiniai šaltiniai mini dar nuo XVI amžiaus. Dvaro sodyboje veikia muziejus, supažindinantis lankytojus su jo istorija, o įdomiausia, jog čia suteikiama išskirtinė galimybė iš arčiau pažvelgti į vieną žmogaus kasdienybei itin svarbių išradimų – vandens malūną, kurio technologinė įranga šiandien yra šimtu procentų restauruota. Puikiai veikia net šimtametė hidroturbina! Būtent dėl to 2012 metais Liubavo dvaro malūnas-muziejus buvo pripažintas vienu geriausių Europos kultūrinio paveldo išsaugojimo pavyzdžių ir pelnė reikšmingų apdovanojimų!
Pakeliui į V. Sirokomlės dvarelį aplankysime Paliepiukų Struvės geodezinio lanko punktą, įtrauktą į UNESCO saugomų objektų sąrašą (apie 2820 km ilgio trianguliacijos grandinė, skirta tiksliam Žemės dienovidinio lanko ilgiui nustatyti ir apskaičiuoti geriausiai atitinkančio Žemės formą ir dydį elipsoido parametrus, apskaičiuota XIX a. pr.).
Kitas mūsų sustojimas – Sirokomlės dvarelis. Užsuksime į Bareikiškes. Nedidelis Vilnijos krašto kaimas turtingas savo kultūriniu paveldu. Yra žinoma, kad čia buvęs dvaras priklausė grafui Benediktui Tiškevičiui. Dvare gyveno ir kūrė lenkų poetas Vladislavas Sirokomlė. Galima sakyti, kad savo laiku čia virte virė kultūrinis gyvenimas, jame lankėsi žymūs poetai, rašytojai, dailininkai. Apžiūrėsime įrengtą ir atnaujintą V.Sirokomlės muziejų. Vietinis gidas supažindins mus su dvareliu.
Lankysime gražuolę barokinę Šumsko Šv. Archangelo Mykolo bažnyčią. Ant kalvelės, tarp gausių želdinių išsidėstę Šumsko Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios ir dominikonų vienuolyno statiniai. Į šventorių patenkama per po varpine įrengtus vartus. Šioje ramybe alsuojančioje ir rūpestingai prižiūrimoje aplinkoje galima susipažinti su įdomia komplekso istorija, apžiūrėti čia įkurdintus koplytstulpius, dailės paminklus ir kt. Šumsko dvaro teritorijos lankymas (nors ir apleistas, apgriautas, nors ir sužalotas kolūkiniais bei vėlesniais laikais, bet didybės nepraradęs dvaras, po truputį atgimstantis – jame išlikę visi tipiniai dvaro statiniai originaliose vietose: ponų rūmai, oficinos, svirnas, ledainė, parkas, tvartai ir malūnas).
Pakeliui į Medininkus aplankysime Medininkų tragedijos vietą, kur 1991m. liepos 31d. buvo sušaudyti pirmieji atkurtos Lietuvos muitininkai.
Keliausime į Medininkų pilį, architektūros ir istorijos paminklą. Tai seniausia gardinio tipo pilis Baltijos šalyse, vienas iš svarbiausių gynybos nuo kryžiuočių ir totorių punktas. Su Medininkų pilimi yra susiję labai daug vardų, garsėjusių Lietuvos ir Lenkijos istorijoje. Pasak istorikų, kadaise čia būta Lietuvos centro. Visai neseniai išlikusiame restauruotame pilies bokšte įkurtas muziejus, kuris skirtas pilies bei šio krašto istorijai atspindėti. Lankysime muziejų, apžvelgsite apylinkes iš bokšte įrengtos apžvalgos aikštelės. Įdomiai atrinkta ekspozicija su originaliais eksponatais, A. Brazausko peilių kolekcija.
Medininkų šv. Kazimiero bažnyčia – medinės architektūros, būdingos Rytų Lietuvai, paminklas, įsikūrusi gražioje vietoje, apsupta medžių, kviečia pasigrožėti vertingais meno kūriniais: XVIII amžiuje gamintų vargonų prospektu, paminkliniais kryžiais, molbertinės tapybos paveikslu.
Pabuvosime ant vieno iš aukščiausių Lietuvos žemės paviršių – Juozapinės kalvos. Tiesa, visiškai greta – Aukštojas, šiandien laikoma aukščiausia Lietuvos kalva. Tiek Juozapinė, tiek Aukštojas priklauso Medininkų kalvynui, kuris neturi vienos ryškiai išsiskiriančios viršūnės.
Važiuodami namų link pakeliui užsuksime į Nemėžį, kur XIV amžiuje stovėjo Vytauto ir jo žmonos Julijonos vasaros rezidencija. Čia 1397 m tais Vytautas įkurdino totorius, kurių apie 120 palikuonių čia gyvena ir dabar. Jų tradicijos, tikėjimas ir papročiai išlikę iki šiol, bendruomenė yra labai vieninga ir draugiška. 1684 metais šiame kaime buvo pastatyta mečetė, o šalia yra senosios totorių kapinės.
Kupini gerų įspūdžių grįšime į namus.
Registracija tel. +370 637 53 161
Pastaba. Lankomų objektų skaičius, eiliškumas ir kainos gali nežymiai kisti.
Kelionės organizatorius UAB „Autrega“, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išduoto kelionių organizatoriaus pažymėjimo Nr. 15763. Prievolių užtikrinimo draudimo polisas Nr. KOFG 001421.
1