Kviečiame keliauti į Suvalkiją, sužinoti pasienio gyventojų paslaptis aplankyti Kybartų požemius, Vištyčio regioninį parką ir plaktukų muziejų!
Kelionės pradžioje užsuksime į Sauliaus Matusevičiaus įkurtą plaktukų muziejų Degučių kaime. Pasaulyje priskaičiuojama per 25 tūkstančius skirtingų plaktukų rūšių. Plaktukų muziejai yra retas reiškinys. Lietuvoje jų vos du: vienas Ignalinos rajone, antras – Degučių kaime, Vilkaviškio rajone. Muziejuje šiandien yra apie 700 eksponatų. Jų yra pačių įvairiausių: smulkiems darbams, akmenims tašyti, girnoms kalti, juvelyro plaktukas, teisėjo, mėsininko, baldžiaus ir t.t. Į muziejų yra atkeliavę daugybė eksponatų iš Australijos, JAV, Anglijos, Japonijos, Vokietijos, Rusijos bei kitų pasaulio šalių.
Bartninkuose negalime pravažiuoti nesustojus pro šv. Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsius. Bažnyčia pastatyta 1790 m. XVIII a. pabaigoje prie jos veikė parapinė mokykla. Po 1831 m. sukilimo buvo sudarytas Bartninkų majoratas, kurį 1835 m. Rusijos caras padovanojo generolui G. Nestcui. 1944 m. bažnyčia buvo labai apgriauta, bet ypatinga aura išliko iki šių dienų.
Kelionę tęsiame link J. Basanavičiaus sodybos – muziejaus, esančio Ožkabalių kaime, Bartninkų seniūnijoje, Vilkaviškio rajone. Dr. J. Basanavičiaus gimtuosiuose Ožkabaliuose atstatyta Basanavičių sodyba, jos gyvenamajame name įrengta memorialinė ekspozicija. J. Basanavičius – vienas žymiausių nepriklausomos Lietuvos kūrėjų, vadinamas Tautos patriarchu, 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, žurnalo „Aušros“ leidėjas, kultūros istorikas, gydytojas. Čia vyksta įvairios parodos, renginiai. 1989 m. pavasarį, Lietuvos knygnešio draugija, atsiliepė į kreipimąsi dr. J. Basanavičiaus tėviškėje sodinti Lietuvos Tautinio Atgimimo Ąžuolyną. Ąžuoliukai išreiškia pagarbą savo protėviams, kurie, kaip ąžuolai, tvirtai įleidę šaknis į gimtąją žemę, atsilaikė prieš atšiaurius okupantus, privertė grąžinti lietuvišką raštą. Šiuo metu giraitė užima apie 40 ha. ploto.
Pietūs Kybartuose.
Leidžiamės į ekskursiją po Kybartus. Kybartai – pietvakarių Lietuvos miestelis, įsikūręs prie Lietuvos ir Rytų Prūsijos (nuo 1946 m. – Kaliningrado sritis) sienos, – Lieponos upelio – kairiojo Širvintos intako. Kybartų kaimą įkūrė karalienė Bona kolonizuojant Sūduvą. Lankomės muitinėje, prie prieškarinės Lietuvos respublikos muitinės pastato. Būsime prie pastato kuriame 1940 m. birželio 15 d. paskutinį kartą, prieš pasitraukdamas iš Lietuvos, vakarieniavo Lietuvos respublikos prezidentas Antanas Smetona. Apžvelgsime Kybartuose esančias tris bažnyčias ir cerkvę. Dvejose iš jų – Eucharistinio Išganytojo bažnyčioje ir Aleksandro Neviškio vardo cerkvėje pabūsime viduje. Matysime 1865 metais statytą elektrinės pastatą, lankysimės šiuolaikinėje geležinkelio stotyje. Matysime senovinį vandentiekio bokštą… Geležinkelio stotis dalinai atstatyta, vietoje didžiausios senojoje Vakarų Rusijos geležinkelio stoties. Pasivaikščiojimo pabaigoje nusileisime į Kybartų miesto požemį, kurį projektavo Prancūzų inžinieriai, pastatė Vokiečiai, o finansavo statybas carinė Rusija 1863 metais. 2017 m. Kybartų bendruomenė šį 104 m. ilgio ir 14 m. pločio požemį atnaujino. Tai požemis, kuriame būtina pabūvoti.
Toliau vykstame link Vištyčio ežero. Tai – ketvirtas pagal dydį Lietuvos ežeras, kurio plotas – 1660 ha (plotas nurodytas kartu su Karaliaučiaus sritimi), susidaręs per ledynmetį ledo luito išgulėtoje dauboje, todėl gana gilus – iki 50 metrų. Vietiniai žmonės pasakoja, kad ežeras retkarčiais išmeta gintaro.
Vištyčio miestelis įsikūrė XVI a. Užnemunę prijungus prie Prūsijos Vištytis tapo Prūsijos karaliaus miestu. Miestelyje įsikūrusi regioninio parko direkcija. Prie kelio Kybartai-Vištytis guli trečias pagal dydį Lietuvoje Vištyčio akmuo, dar vadinamas Pėduotuoju. Vištyčio miestelyje išlikę du reti ir unikalūs objektai: 1925 metais statyta aliejinė ir vėjo malūnas. Miestelį puošia Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčia. Kitas svarbus objektas Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčia. Naujas lankytinas objektas puošiantis Vištyčio miestelį – skulptūrų parkas.
Kelionės pabaigoje užsukame aplankyti vieną iš gražiausių Sūduvos krašte Piliakalnių piliakalnio. Tai buvusi V-XII a. gyvenvietė ir pilis su priešpiliu. Manoma, kad čia galėjo būti legendinė kunigaikščio Margirio pilis. Greta piliakalnio Vinkšnupių dvaras. Praeityje Vinkšnupiai garsėjo čia gyvenusiais totoriais, turėjusiais net ir savo mečetę (totorių kapinės su išlikusiais originaliais antkapiais – visai netoli dvaro). Teigiama, kad kitados Vinkšnupiai buvo padovanoti vienam totorių karo vadui, kuris lietuvių pusėje kovėsi Žalgirio mūšyje.
Smagiai praleidę laiką Suvalikjoje keliaujame namų link.
Registracija tel. +370 637 53 161
Pastaba. Lankomų objektų skaičius, eiliškumas ir kainos gali nežymiai kisti.
Kelionės organizatorius UAB „Autrega“, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išduoto kelionių organizatoriaus pažymėjimo Nr. 15763. Prievolių užtikrinimo draudimo polisas Nr. KOFG 001421.
1