Kviečiame keliauti į nepaprastą raganų susibūrimą, apžiūrėsime gražųjį Rambyno kalną, paplaukiosime laivu „Skalva“, apsilankysime nepaprastose Bitėnų kapinaitėse, pasidairysime po M. Jankaus muziejų ir paskanausime žemaitiškų valgių!
Sudalyvausime nepaprastame raganų sąskrydyje… Labai linksma bus ši puota – su skraidymo ant šluotų varžybomis, stebuklingojo viralo ragavimais, ateities spėjimais, su mokymusi burti… Visiems, atvykstantiems į pokylį, šios romantiškos pasakų ir sakmių būtybės patars, kokius tepalus naudoti, kad galios neapleistų, kaip išvengti vištakumo, nužiūrėjimo, potraukio prie svetimo vyro ar žmonos, kaip sužavėti mylimą žmogų ir kitų gyvenime labai praversiančių dalykų… Žinoma, raganos neužmirš mums priminti ir to, koks garbingas medis yra jų šlovinama eglė, ir privers ją pagerbti, kelis kartus susikibus rankomis ratu apeinant medį. Atkreips dėmesį į tai, kad jokiu būdu nedera peržengti eglę juosiančios tvorelės – bėdų neatsiginsime… Padovanos stebuklingų akmenėlių ir kankorėžių, išmokys, kaip sulaukti visų savo svajonių išsipildymo – pasirodo, tereikia kelis kartus pro savo kojas prakišti nepamainomą raganų įrankį – šluotą…
Toliau keliausime pasigrožėti Rambyno kalnu. Nuo kalno atsiveria įspūdingas kraštovaizdis į Nemuną ir kitą jo krantą, kuriame boluoja Tilžės ir Ragainės miestų panoramos. Manoma, jog čia yra buvusi viena svarbiausių skalvių genties šventviečių. Istorikai spėja, kad ant Rambyno kalno yra stovėjusi 1276 metais kryžiuočių sunaikinta skalvių pilis Ramigė. Šiandien Rambyno kalnu vadinama tik likusi piliakalnio papėdė. Didelės kalno dalis, paplautos Nemuno, nugriuvo. Dabartinio Rambyno kalno aukštis yra 45,4 m. virš jūros lygio. Rambyno alkakalnį puošia Nacionalinės premijos laureato, skulptoriaus Regimanto Midvikio sukurtas aukuras, turintis gilią istorinę prasmę. Jis simbolizuoja baltų dievų trejybę – Patrimpą, Perkūną, Patulą. Rambyno kalnas – mistiškiausia Mažosios Lietuvos vieta.
Po to mūsų lauks nepaprasta pramoga – paplaukiosime laivu „Skalva“… Plaukiosime Nemuno vingiais ir atsipalaidavę grožėsimės gamta…
Po pasiplaukiojimo laivu mūsų lauks nepaprastos Bitėnų kapinaitės. Tai puikiai tvarkomos kapinės, esančios Rambyno kalno papėdėje. Šios kapinės yra Vydūno, Martyno Jankaus, Valterio – Kristupo Banaičio, Jono Vanagaičio, Elenos Grigolaitytės – Kondratavičienės, Aleksandro Žvinakio ir kitų Lietuvai nusipelniusių asmenybių amžinojo poilsio vieta. Kapines puošia metaliniai vartai pagaminti pagal Martyno ir Marijos Purvinų projektą. Viršutinėje vartų dalyje iškalti Vydūno žodžiai ,,Spindulys esmi begalinės šviesos“. Kapinių teritoriją medine tvora aptvėrė Vydūno draugijos nariai. Kapines puošia Šilutiškio gamtininko Juliaus Balčiausko pasodinti dekoratyviniai medžiai ir krūmai. Kai kuriuos kapus puošia visada žali antkapiai, suformuoti iš karpomų eglučių…
Sekantis mūsų sutojimas M. Jankaus muziejus. Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus įkurtas XIX a. pabaigos atstatytoje Mažosios Lietuvos spaustuvėje, kurioje dirbo, o vėliau ir gyveno spaustuvininkas, aušrininkas, Tilžės akto signataras, Mažosios Lietuvos patriarchas Martynas Jankus. Jo vardo muziejuje galima susipažinti ne tik su Martyno Jankaus gyvenimu ir veikla, bet ir Mažosios Lietuvos knygos istorija, spaustuvininkais, kultūros ir politikos veikėjais. Autentiški spaustuvininkų darbo įrankiai, raidžių kasa ir „literos“, iš kurių galima surinkti tekstą, veikianti rotorinė iškiliosios spaudos mašina kelia didelį muziejaus lankytojų susidomėjimą. Nemažiau patraukliu turistams tapo šalia muziejaus įkurtas Mažosios Lietuvos paveikslų sodas – galerija po atviru dangumi. Per daugiau kaip dešimtmetį trunkančią Mažosios Lietuvos paveikslų sodo istoriją, pleneruose dalyvavo apie pusšimtis Lietuvos ir užsienio dailininkų. Tai unikalus ir naujas kultūros ženklas Lietuvoje, įamžinantis Mažosios Lietuvos kultūros paveldą, žavintis lankytojus ir laukiantis jų ištisus metus.
Toliau keliausime ragauti tradicinio lietuvininkų maisto, sužinosime apie jo gaminimo ypatumus, skirtumus ir panašumus su žemaičių ir lietuvių patiekalais. Sočiai pavalgysite mažlietuviško šiupinio, paskanausite kafijos su tradiciniu kuchenu – štrudeliu. Sužinosime apie Lietuvininkų valgius, jų skirtumus nuo lietuvių ir žemaičių valgių, taip pat kokiomis priemonėmis naudojosi šio krašto gyventojai medžiodami meškas, o jei pasiseks, tas priemones ir išbandysime.
Registracija tel. +370 637 53 161
Pastaba. Lankomų objektų skaičius, eiliškumas ir kainos gali nežymiai kisti.
Kelionės organizatorius UAB „Autrega“, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išduoto kelionių organizatoriaus pažymėjimo Nr. 15763. Prievolių užtikrinimo draudimo polisas Nr. KOFG 001421.
1